šukė

šùkė sf. (2) K, DŽ, Mlk 1. SD339, H, CII415, R303,306, MŽ409, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, BŽ609, DŽ, KŽ, Sg, Trg, Jrb, Vv, Krn, Ėr, Šmn sudaužyto indo, stiklo, sprogusio sviedinio ir kt. skeveldra, dužena: Ana iškūlė šùkę iš stiklinės J. Pasgurino, tik šùkės liko Btrm. Jau po puodu – tik šùkių krūva Dkš. Sudužti, sukiužti i šukès NdŽ. Langai į šukes suejo, kaip paleido iš akmens Lk. Šùkių [per mergvakarį] mesdavo [i](ką nors sudaužydavo, kad sektųsi) Rsn. Buvo galva šùkių šùkėms sukapota Šv. Moteriškei ėmė šrapnieliaus (šrapnelio) šukès iš kojos Ant. Tą tau visą išgerti, po tam šukes sudaužyti BBEz23,34. Kaip geležis ir šùkė sulipytis negal, teip tasai dvejetas sujungtis negal DP406. Puodžius… kad pilsiąs su pagaliu par puodus, net visi šukẽlėm pabirę BM52(Skp). Langai tokioms šukẽlėms sudėti, troba negrįsta Yl. | Jurgį, sako, iškels su visom šùkėm (geležgalių sandėliu) Slm. ^ Šùkių pamilija padidėjo (sakoma sudaužius kokį indą) Krš. Šukės vietoje sugaišti (be naudos praleisti laiką) I. Ko šukė, nauja būdama, prisigėrė, tuo ir ant senatvės atsiduoda PPr262(Vlkv). Ko puodas prigėręs, tuo ir šukės atsiduoda LTsV81(Ut), Imb. ║ nuolauža: Šukeliū́te grebenio išsivelk (išsišukuok) galvą Klt. 2. SD¹163, SD362, R, MŽ, N, KII33, K, M, DŽ, PolŽ¹317 išmušta dalgio, peilio, indo vieta: Žiūrėk, kokią šùkę padarei ašmenyse Mlt. Liurbis – įdėjo dalgiui šùkę Stč. Šukę padaryti, išdaužti I. Tai šùkių kirvutis (išdaužytais ašmenimis)! Skr. Atnešė indą su šukè Prn. Buvo šukùtė [puode] Vlkv. ║ N, KII33, K, M, NdŽ, KŽ, Klt tarpas, skylė nulūžusio ar iškritusio danties vietoje: Dantų šukė R408, MŽ550. Būsiu aš čia su šukè priešaky – imsiu ir įsidėsiu auksinį [dantį]! Prn. Nėr dantų, tik šùkės Švnč. ║ Šlv kirpimo žymė: Iškarpė tus muno plaukus šùkėms (nelygiai, kirpiuotai) Varn. 3. NdŽ, Kair, Skrb, Krs, Ssk, Psn, Rud, Dbč, Alv, BsPIV273(Brt) prastas, senas, apdužęs ar įskilęs indas: Pripyliau tešlos pilną šùkę Auk. Jų duona ažtat gera, kad šùkės[e] kepa Dgl. Paimk šùkę ir įpilk katėms lakti Skdv. Tai dabar ir bobos jau su savo puodeliais ar su šùkėmis tarp vyrų lenda vitotis K.Donel. Susieję valgyti kas į puodą, kas į kokią šukę įsipila [kruopų] Žem. Seniau, būdavo, blynus kepa, šukẽlėj dažo Ds. Pričirškino pilną šukẽlę [lašinių] OG135. Ka primurdys, ka primurdys mun tą šukẽlę! Lpl. Neturėjo nė bliūdžiukų, nieko: šukýtėsen kokiosen insipylę valgydavo Tj. Dažo tuos spirgučius iš šukùtės Ūd. ^ Raitos kaip šuva šùkėj Sb. Puodžius šùkėj (vis šùkėj Trgn, Kp) verda Tvr, Sdk, An, Mžš. Puodžius vis iš šukelės valgo PPr66(Ds). ║ ištrupėjęs, aplūžęs dantis: Tik vienas viršutinis [dantis], tep visi tai šùkės, tai kliba Švnč. Šùkę ištraukė [dantų gydytoja] – dantus ištrupinau Drsk. 4. SD¹167, KN17, NdŽ, Slk, Vvr degtas molinis ar šiaip koks indas: Nusipirkau šùkę barščiam virt Slk. Neturiu šùkių (dubenėlių, lėkščių) – srėbkit dvie iš vienos Rš. In visus [gyvulius] vis eik ir eik su šukè – visi laukia Klt. Prisejo man išsikraustyti iš seminarijos ir namai pasisamdyti, apsidoroti ben kiek, prisipirkti reikalingų šùkių ir griozdų A.Baran. ^ Stiprybė mano išdžiūvo kaip šukė BBPs22,16. Sudžiūvo kaip šukė išdegusi SGII9. 5. tarpeklis: Tie senoviški kalnyno šukėse viršukeliai yra daugiur vietose akmenimis išgręsti LLTIII511(Bs). 6. prk. protarpis, pertrūkis: Vakare kaip sunkiai privalgai, tai naktį miegas šùkėm Antš. 7. prk. trūkumas, nuostolis: Iš rudens šieną pardavinėjo, o pavasarį, žiūrėk, ir būs šùkė Up. Kad patys paema, yra didesnė šùkė – verčiau duoti geruoju Šts. Tamstai maža šukė tos kelios dešimtys TS1903,5-6. Bus didelė šùkė, kai jis numirs NdŽ. 8. Dl, Plv prk. menk. apie mergaitę, moterį: Kas gimė – ar vaikas, ar mergaitė? – A, šitoj šukė Kb. Koki tę jos vaikai – vienos šùkės mergos Pv. Mūs šùkė ir iš laškos nepaskelia Arm.

◊ giñčo šùkė užsispyrėlis, priešgyna: Tikra giñčo šùkė Skdv.